Velykos (Viešpaties prisikėlimo šventė) būna sekmadienį po pirmosios pilnaties, einančios po pavasario lygiadienio (taip vadinamoji Paschos pilnatis)[1]. Tačiau Velykų datos nustatymui naudojami ne astronominis lygiadienis ir ne astronominė pilnatis. Velykų datos skaičiavimui „lygiadienio“ data buvo pasirinkta kovo 21 diena, o „pilnaties“ diena  – „bažnytinio mėnesio“ 14 diena (dar vadinama „bažnytine pilnatimi“, kurios data nustatoma iš lentelių). Šie „bažnytiniai mėnesiai“ gaunami 19-os metų periodą sudalinus į 235 periodus po 30 ir 29 dienas[2].

kapaviete

 

Velykų datos istorija

Įdomu tai, kad iki pirmojo Nikėjos Visuotinio Bažnyčios susirinkimo 325 metais įvairių regionų bažnyčios Velykas šventė skirtingomis dienomis ir  nebūtinai sekmadienį. Nikėjos susirinkimas nutarė, jog Velykos bus sekmadienį, nors datos skaičiavime ir toliau nebuvo vieningo metodo iki pat 532 metų, kuomet Velykų datos skaičiavimui buvo priimta naudoti Dionisijaus Nuolankiojo (Dionysius Exiguus) sukurtas lenteles. Vėliau jas truputį patobulino Kristupas Klavijus (Christophorus Clavius), ir jo pakeistos lentelės nuo 1583 metų iki šiol yra Velykų datos skaičiavimo autoritetas. Skaičiuojant Velykų datą išsiskyrė rytų ir vakarų bažnyčių tradicijos. Romos katalikų bažnyčia (o dabar ir protestantai) nuo 1583 metų šia „lygiadienio“ data laikė kovo 21 d. pagal modernųjį Grigaliaus kalendorių, tuo tarpu rytų stačiatikių bažnyčia ir toliau skaičiuoja nuo kovo 21 d. pagal senąjį Julijaus kalendorių, t.y. 4-5 dienomis vėliau.

 

Velykų datos skaičiavimas

Laikui bėgant Velykų datos skaičiavimui buvo siekiama surasti paprastesnį metodą. Tačiau šios datos keičiasi daug sudėtingiau, nei kad tai būtų galima išreikšti paprasta formule. Todėl vietoj formulių (remiantis Kristupo Klavijaus lentelėmis) buvo kuriami įvairūs Velykų datos skaičiavimo algoritmai (algoritmas – tai tam tikra veiksmų seka, kurią reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą rezultatą), kurių seniausias (1800 m.) žinomas yra vokiečių matematiko Karlo Gauso (Carl Friedrich Gauß) Velykų datos algoritmas. Algoritmą užrašius kompiuterio programavimo kalba, jį galima panaudoti kompiuteriniame skaičiavime. Vienas iš algoritmų pavyzdžių gali būti Ian Taylor[3] Velykų datos skaičiavimo pagal vakarietiškąjį Grigaliaus kalendorių algoritmas. Jo išraiška programavimo kalba „Python“ gali būti ir tokia:

def IanTaylorEasterJscr(metai):
a = metai % 19
b = metai >> 2
c = b // 25 + 1
d = (c * 3) >> 2
e = ((a * 19) - ((c * 8 + 5) // 25) + d + 15) % 30
e += (29578 - a - e * 32) >> 10
e -= ((metai % 7) + b - d + e + 2) % 7
d = e >> 5
diena = e - d * 31
mėnuo = d + 3
return metai, mėnuo, diena

Velykų kalendorius

Naudojant šį algoritmą gaunamos tokios Velykų datos ateinantiems 35 metams:

2016-3-27
2017-4-16
2018-4-1
2019-4-21
2020-4-12

2021-4-4
2022-4-17
2023-4-9
2024-3-31
2025-4-20
2026-4-5
2027-3-28
2028-4-16
2029-4-1
2030-4-21

2031-4-13
2032-3-28
2033-4-17
2034-4-9
2035-3-25
2036-4-13
2037-4-5
2038-4-25
2039-4-10
2040-4-1

2041-4-21
2042-4-6
2043-3-29
2044-4-17
2045-4-9
2046-3-25
2047-4-14
2048-4-5
2049-4-18
2050-4-10

 

Su šiuo algoritmu paskaičiuotos Velykų datos pilnai sutampa su kitur skelbiamomis Velykų datomis[4]. Šiemet Velykų data yra 2016 m. kovo 27 d. Švęskime šią šventę taip, kad ji iš tiesų garbintų Jėzų Kristų, nes Jis yra šios šventės priežastis! Jėzus Kristus mirė ir Velykų rytmetį prisikėlė tam, kad ir tu turėtum amžiną gyvenimą su Juo – prašyk to Jo maldoje.

Kreipkis į Jėzų maldoje


[1] Montes, Marcos J. “Calculation of the Ecclesiastical Calendar”

[2] https://en.wikipedia.org/wiki/Paschal_Full_Moon

[3] https://en.wikipedia.org/wiki/Computus#Software

[4] https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_dates_for_Easter