Verbų sekmadienis
Sekmadienis prieš Didįjį Penktadienį ir Velykas yra vadinamas Verbų (palmių) sekmadieniu. Šią dieną bažnyčia apmąsto Jėzaus triumfuojantį įjojimą į Jeruzalę ant asiliuko, žmonėms švenčiant, džiūgaujant ir mojuojant palmių šakelėmis. Tačiau kas tuo metu vyko iš tiesų? Ką tuo metu žmonės galvojo, ką suprato?
Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta. Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus. Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė:
„Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ (Mato 21, 6-9)
Savo elgesiu Jis atrodė kaip Dievo siųstas išvaduotojas. Žydai žinojo Raštus, kuriuose senovės pranašas rašė, jog Dievo siųstas karalius, kai Jis įžengs į Jeruzalę, bus “nuolankus ir jos ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio.” (Zacharijo 9,9)
Karūnuotas karaliumi
Jėzus viskuo rodė, jog yra tiek ilgai lauktas Dievo atsiųstas Karalius, Dovydo Sūnus. Žmonės tikėjosi , kad jis užims sostą. Bus karūnuotas savo paties sostinėje. Žmonės to laukė ir iš anksto džiaugėsi. Atmosfera buvo įkaitusi – tuoj įvyks išvadavimas iš priešų valdžios. Gal jums teko matyti scenas iš Antrojo Pasaulinio karo pabaigos, kai žmonės tiesiog netvėrė džiaugsmu – štai toks džiaugsmas tvyrojo Jėzui įjojant į Jeruzalę. Sutikimas buvo vertas naujojo Karaliaus įžengimo į sostinę ir sostą.
Gilesnis planas
Tačiau… Jėzus iš tiesų buvo pakeliui link sosto ir karūnavimo. Bet jo sostu bus prakeiktas kryžius, o jo karūna bus nupinta iš dygių erškėčių. Kur dings visos minios? Nevaldomas džiaugsmas?
Jėzus bus karūnuotas ne tik žydų, bet ir visų žmonių Karaliumi – Jis išgelbės ne nuo Romos valdininkų, bet nuo nuodėmės galios.
Klaidos nebuvo!
Tai, kas įvyko Palmių sekmadienį, atitiko žmonių lūkesčius. Tačiau tai, kas sekė po šio sekmadienio – Didysis Penktadienis bei Velykos, tapo didžiuliu netikėtumu visiems.
(Šiemet Velykas švęsime 2018 m. balandžio 1 d.)