Jis paiima mūsų baimes

Kartais mus apima baimė – mirties baimė, tamsos baimė, kitos baimės. Tačiau tikėjimas atneša į gyvenimą naujų dalykų, iš kurių vienas džiugiausių – tai suvokimas, kad nebesame vieni. Į mūsų gyvenimą ateina Viešpats Jėzus Kristus ir būna su mumis lygiai taip pat, kaip buvo su mokiniais valtyje siaučiant audrai. Jis išvadavo mokinius iš visų baimių ir audros keliamų grėsmių, Jis išvaduoja ir mus iš baimių. Po atsivertimo aptinkame, kad Jis ne tik būna šalia, bet ir veikia – tiek mumyse, tiek mūsų aplinkybėse.

Dievo vedimo ženklai

Kristui apsigyvenus žmogaus širdyje anksčiau ar vėliau turi pasimatyti kokie nors išoriniai to ženklai. Aplinkiniai turėtų pajusti prisikėlusio Kristaus artumą. Kai Izraelis sekė paskui Jahvę, juos lydėjo tam tikri Dievo vedimo ženklai. Kai Jėzus pašaukė savo mokinius sekti paskui Jį, jų gyvenimas buvo atskirtas nuo viso likusio pasaulio dėl artimo ryšio su Juo. Tokia yra krikščionio gyvenimo esmė. Kai sutelkiame dėmesį į Kristų, nusigręžiame nuo savo troškimų, planų ir tikslų. Išgirdę Kristaus pašaukimą sekame paskui Jį. Kristaus tikslai virsta mūsų tikslais.

Dievas aprūpina mus

Kai leidžiamės, kad Kristus vardan savo artumo mus nuo visko atskirtų, Dievas aprūpina mus taip, kaip aprūpindavo izraelitus. Kai jie išalkdavo, Dievas parūpindavo valgyti. Kai ištrokšdavo, Dievas parūpindavo gerti. Kai reikėdavo apsaugos, Dievas parūpindavo išvadavimą. Kai reikėjo vedimo, Jis davė debesies stulpą dieną ir ugnies stulpą naktį, kad juos vestų. Kai užmezgame ryšį su Dievu, Jis tampa mūsų Vedliu, Vadovu, Aprūpintoju ir Sergėtoju. Ir Jis pašalina mūsų baimes.