vežimėlis

Mano tamsiausia gyvenimo naktis

Augau labai sportiškas. Nuo mažų dienų žaidžiau futbolą, vėliau krepšinį, ledo ritulį. Sekėsi puikiai, o kai mokiausi universitete, net atstovavau mūsų šaliai. Baigęs studijas 25 metus žaidžiau tenisą ir bėgiojau, taigi gyvenau aktyviai.

Po universiteto nuo nulio pradėjau verslą, šioje srityje irgi sekėsi. Mano verslas plėtėsi ir davė nemažą pelną.

Sutikau puikią – mielą ir rūpestingą – merginą, vedžiau. Kartu dirbome, daug keliavome. Džiaugėmės pinigais ir laisve, kurią jie teikia. O tada mano gyvenimas pasisuko.

Metams bėgant pradėjau jausti nugaros skausmus. 5 kartus buvau nesėkmingai operuotas, galiausiai atsitiktinai buvo rastas nugaros auglys. Atvykau į ligoninę jo operuoti, o kai atsibudau po narkozės, man pranešė, kad daugiau nebevaikščiosiu. Niekaip negalėdamas su šia žinia susitaikyti, ligoninėje praleidau 2 mėnesius.

Kai grįžau namo, į mano gyvenimą atėjo tamsios dienos. Paskendau depresijoje ir būtent tada pradėjau mąstyti apie savižudybę. Savižudybė man atrodė vienintelė išeitis.

Vaikystėje lankiausi bažnyčioje, nes augau praktikuojančių katalikų šeimoje, bet apie Jėzų Kristų rimtai susimąstęs nebuvau. Meldžiausi tik vaikystėje.

Dievas kažkaip atrado mane toje tamsoje. Jaučiausi visiškai žlugęs, visiškai niekam tikęs, bet širdyje suklupau prieš Jį ir meldžiausi. Akies mirksniu manyje įvyko pasikeitimai. Mano širdyje gimė didelis Dievo pažinimo alkis. Užsisakiau daugiau nei 50 knygų, daugybę DVD, kad kaip nors patenkinčiau tą naujai atrastą vidinį alkį.

Nors buvau prirakintas prie vežimėlio, žmona, vaikai, draugai pradėjo pastebėti manyje drastiškus ir teigiamus pokyčius. Prie viso to, praradau norą gerti, pirkti prabangius daiktus. Tapau geresnis vyras, tėvas, draugas.

Per Kalėdas programa „PowerPoint“ pristačiau šeimai savo dvasinę kelionę. Trokštu, kad ir mano šeimynykščiai atsilieptų į Dievo meilę. Dabar tai mano atsakomybė – kasdien rodyti Dievo malonę ir besąlyginę meilę, kurią pats patyriau.

Dabar kiekviena diena man yra naujas nuotykis, į kurį mane veda Kristus. Nors daugiau nebegaliu vaikščioti, nors praradau daug materialių dalykų, atradau Jėzaus meilę, vidinį pasitenkinimą ir ramybę.

Taigi, manau, man labai pasisekė.
P.

Melskis Jėzui ir tu arba
Pasikalbėk su sielovadininku

Linos istorija
Likusi be pajamų, neturėdama kuo pamaitinti savo mažylės ir nukentėjusi nuo vyro smurto, aiškiai supratau, kad priėjau liepto galą... Skaityti toliau >>
Vismanto istorija
Tikėjau, kad Dievo nėra. Nors kartais pagalvodavau: „O kas, jei yra?“... Skaityti toliau >>
Irenos istorija
Mano tėtis buvo alkoholikas. Jis gerdavo beveik kiekvieną dieną ir mušdavo mamą; aš buvau bejėgė ką nors pakeisti... Skaityti toliau >>
Sauliaus istorija
Kai man buvo 16, praradau draugą – jis nuskendo. Po to atrodė, kad mane nuolat kažkas stebi, lyg šio draugo dvasia ... Žiūrėti šį video >>
Juditos istorija
Visada norėjau susirgti nepagydoma liga. Tikrai. Visada to norėjau. Bet tik neseniai susimąsčiau: kodėl?... Skaityti toliau >>
Ryčio istorija
Dievas savo darbą mano šeimoje pradėjo prieš daugelį metų. Kaip bebūtų keista ir nuostabu, aš ir mano žmona įtikėjome per savo vaikus... Skaityti toliau >>