vežimėlis

Mano tamsiausia gyvenimo naktis

Augau labai sportiškas. Nuo mažų dienų žaidžiau futbolą, vėliau krepšinį, ledo ritulį. Sekėsi puikiai, o kai mokiausi universitete, net atstovavau mūsų šaliai. Baigęs studijas 25 metus žaidžiau tenisą ir bėgiojau, taigi gyvenau aktyviai.

Po universiteto nuo nulio pradėjau verslą, šioje srityje irgi sekėsi. Mano verslas plėtėsi ir davė nemažą pelną.

Sutikau puikią – mielą ir rūpestingą – merginą, vedžiau. Kartu dirbome, daug keliavome. Džiaugėmės pinigais ir laisve, kurią jie teikia. O tada mano gyvenimas pasisuko.

Metams bėgant pradėjau jausti nugaros skausmus. 5 kartus buvau nesėkmingai operuotas, galiausiai atsitiktinai buvo rastas nugaros auglys. Atvykau į ligoninę jo operuoti, o kai atsibudau po narkozės, man pranešė, kad daugiau nebevaikščiosiu. Niekaip negalėdamas su šia žinia susitaikyti, ligoninėje praleidau 2 mėnesius.

Kai grįžau namo, į mano gyvenimą atėjo tamsios dienos. Paskendau depresijoje ir būtent tada pradėjau mąstyti apie savižudybę. Savižudybė man atrodė vienintelė išeitis.

Vaikystėje lankiausi bažnyčioje, nes augau praktikuojančių katalikų šeimoje, bet apie Jėzų Kristų rimtai susimąstęs nebuvau. Meldžiausi tik vaikystėje.

Dievas kažkaip atrado mane toje tamsoje. Jaučiausi visiškai žlugęs, visiškai niekam tikęs, bet širdyje suklupau prieš Jį ir meldžiausi. Akies mirksniu manyje įvyko pasikeitimai. Mano širdyje gimė didelis Dievo pažinimo alkis. Užsisakiau daugiau nei 50 knygų, daugybę DVD, kad kaip nors patenkinčiau tą naujai atrastą vidinį alkį.

Nors buvau prirakintas prie vežimėlio, žmona, vaikai, draugai pradėjo pastebėti manyje drastiškus ir teigiamus pokyčius. Prie viso to, praradau norą gerti, pirkti prabangius daiktus. Tapau geresnis vyras, tėvas, draugas.

Per Kalėdas programa „PowerPoint“ pristačiau šeimai savo dvasinę kelionę. Trokštu, kad ir mano šeimynykščiai atsilieptų į Dievo meilę. Dabar tai mano atsakomybė – kasdien rodyti Dievo malonę ir besąlyginę meilę, kurią pats patyriau.

Dabar kiekviena diena man yra naujas nuotykis, į kurį mane veda Kristus. Nors daugiau nebegaliu vaikščioti, nors praradau daug materialių dalykų, atradau Jėzaus meilę, vidinį pasitenkinimą ir ramybę.

Taigi, manau, man labai pasisekė.
P.

Melskis Jėzui ir tu arba
Pasikalbėk su sielovadininku

Janinos istorija
Mano gyvenimas buvo supurtytas taip, kad žemė pabėgo iš po kojų, kai dviejų mėnesių bėgyje mirė mano vyras ir autoavarijoje žuvo sūnus... Skaityti toliau >>
Dianos istorija
Kaip greitai baigėsi vaikystė, praleista medžių viršūnėse, tikint, kad pasaulis nuostabus, o visi žmonės myli vieni kitus... Skaityti toliau >>
Vismanto istorija
Tikėjau, kad Dievo nėra. Nors kartais pagalvodavau: „O kas, jei yra?“... Skaityti toliau >>
Juditos istorija
Visada norėjau susirgti nepagydoma liga. Tikrai. Visada to norėjau. Bet tik neseniai susimąsčiau: kodėl?... Skaityti toliau >>
Vlado istorija
Sąmoningai atsukau Dievui nugarą. Tapau besaikiu malonumų medžiotoju – seksas, pornografija, alkoholis, narkotikai... Žiūrėti šį video >>
Irenos istorija
Mano tėtis buvo alkoholikas. Jis gerdavo beveik kiekvieną dieną ir mušdavo mamą; aš buvau bejėgė ką nors pakeisti... Skaityti toliau >>