Jis manęs niekada nepaliks
Pirmas iš dešinės – Tiidrekas Nurme – Estų vidutinių nuotolių bėgikas, nacionalinis rekordininkas, ankstesnių olimpinių žaidynių dalyvis.
Praėjus porai savaičių po mano paskutinių išgertuvių, nuėjau į Kuressaare miesto bažnyčią ir visa širdimi, siela ir dvasia pajutau, kad būtent čia yra gyvenimo paslaptis, Pradžia ir Pabaiga. Pajutau, kad tu, Dieve, esi čia, o aš priešais tave, ir kad noriu čia pasilikti.
Po šio įvykio kiekvieną kartą, dalyvaudamas pamaldose, jausdavau neapsakomą džiaugsmą ir pasitenkinimą. Joks kitas gyvenimo malonumas nesuteikė man tokių jausmų, kokius teikia santykis su Dievu. Atsakymus į kilusius klausimus rasdavau per kitas pamaldas. Mano tikėjimas sparčiai augo, nes jaučiau – Dievas žino visus mano klausimus. Praregėjau ir suvokiau, kad yra Kažkas, niekada manęs nepaliksiantis, visada mane girdintis ir norintis man padėti. Tai patvirtino ir atsakytos maldos.
Mama manęs nebeatpažino, jos skvarbus žvilgsnis vis klausė, ar tai tikrai aš. O man norėjosi atsakyti: taip, tai aš, dabar esu tikrasis Tiidrekas.
Dabar, kai esu tikintis, suvokiu, kad tas vidinis balsas, man kalbėdavęs, kai dar buvau paklydęs, yra Dievo Dvasios balsas. Biblija sako, kad jei tu tiki širdimi, išpažįsti lūpomis – būsi išgelbėtas. Tai reiškia, kad jei tu tiki Dievą visa širdimi ir išdrįsti tai pripažinti garsiai, Dievas tave priims ir tavimi pasirūpins. Aš tai padariau 2003 m. balandį, ir nuo tada mano gyvenimas visiškai pasikeitė – tą akimirką laikau naujojo savo gyvenimo pradžia.
Aš tikiu Dievą, nes Jo dosni ranka man davė tiek daug – ramybę, džiaugsmą, mylinčią širdį. Jis taip pat man davė visa kita – pinigų, būstą, maistą, rūbus, saugią ateitį – tam, kad kasdien jausčiausi ramus ir džiaugsmingas.
Žinau – kad ir kur eičiau, Dievas su manimi. Aš paprasčiausiai kalbuosi su Juo ir prašau Jo pagalbos. Skaitau Šv. Raštą ir per jį sužinau, kokia yra Dievo valia. Bažnyčioje visada, bet kokiomis aplinkybėmis, jaučiu savo tikėjimo brolių ir seserų paramą.
