Kaip išsilaisvinau iš priklausomybės nuo alkoholio

Mano vardas Liudas. Man 52 metai, aš – buvęs alkoholikas, negeriu jau 9 metus.

Gerti pradėjau būdamas 13 metų. Paklausite kodėl? Neturiu nė menkiausio supratimo. Galėčiau pasakyti, kad šalia manęs šeimoje buvo geriančių, bet, manau, tai būtų tik kaltų ieškojimas. Gėriau, nes norėjau. Kažkas manyje visą laiką šnibždėjo: „Paragauk, nieko baisaus neatsitiks“. Taip ir padariau, ir pakliuvau į alkoholio pinkles.

Daugiau kaip 30 metų kovojau su priklausomybe nuo alkoholio. Kartais šaukdavausi Dievo pagalbos. Norėjau nustoti gerti, bet negalėjau. Priklausomybė buvo stipresnė už mane. Kelis kartus mąsčiau apie savižudybę, bet išgirsdavau savyje tylų dievišką balsą: „Ne, tai ne išeitis“.

Šeima nebenorėjo būti su manimi, nes aš arba jau būdavau girtas, arba gerdavau. Ne kartą visus uždirbtus pinigus pragėriau, o žmona ir sūnūs kentėjo negaudami būtiniausių dalykų, negalėdami sumokėti mokesčių. Gėręs visą savaitę ir pagaliau išsiblaivęs aš šaukdavausi Dievo pagalbos, bet, atrodo, jos negaudavau.

Taip, aš gydžiausi nuo priklausomybės. Mėnesį ar du negerdavau, o tada išgirsdavau širdyje kvietimą: „Išgerk 6 butelių pakuotę, ir daugiau negerk“. Kurį laiką priešindavausi šiam kvietimui, bet galiausiai pasiduodavau ir nusipirkdavau pakuotę. Po to dar vieną ir dar vieną… Manęs ateidavo aplankyti žmonės, o aš net neprisimindavau, kad jie buvo. Sėdėdavau kėdėje priešais įjungtą televizorių ir gerdavau. Galiausiai, praėjus kelioms dienoms, išsiblaivęs, pažvelgdavau į kalną tuščių butelių priešais save ir pagalvodavau „Kaip žmogus gali taip gyventi?“

Svetainėje ant sienos kabėjo senas medžioklinis šautuvas. Kuo daugiau aš gėriau, tuo dažniau girdėjau tylų balsą, kviečiantį: „Kodėl tu nepaimi šautuvo į rankas ir nenuspaudi gaiduko?“ Bet kitas balsas stabdė mane: „NE, tai ne išeitis!“ Galiausiai paprašiau žmonos paslėpti šautuvą, o kai ji tai padarė, balsas, kviečiantis nusižudyti, nutilo.

1991m.  rugpjūčio 1 dieną mane ištiko širdies smūgis. Tik Dievo malonės dėka likau gyvas. Kol gulėjau ligoninėje, į mano širdį beldėsi Dievas. Būtent tada aš nutariau gręžtis į Jį. Grįžęs namo patį pirmą sekmadienį nuėjau į bažnyčią. Keletą mėnesių lankiausi pamaldose ir pastebėjau, kad nebenoriu gerti. Dievas išgydė mano priklausomybę, nors aš Jo net neprašiau, o gal prašiau?

Anksčiau daug kartų buvau kreipęsis į Dievą pagalbos, bet maniau, kad Jis negirdi. Dabar žinau, kad buvo ne taip. Piktasis bandė pražudyti mane, bet kai scenoje pasirodė Kristus, viskas pasikeitė! Dabar aš esu išgelbėtas, pripildytas Šventąja Dvasia, ir dėkoju Dievui, kad Jis išklauso maldas.

Nuo tada nė karto negėriau. Jėzus paėmė senąjį girtuoklį ir įdėjo į mano rankas gitarą, kad šlovinčiau Jį, todėl dabar aš groju ir giedu bažnyčioje.

Kiekvienas girtuoklis ar narkomanas turi viltį Jėzuje. Gera atsibusti ryte ir negalvoti, kur gauti išgerti. Taip, gyvenime yra problemų, bet Kristus padeda man jas įveikti.

Jei tu, kuris skaitai, turi problemų su alkoholiu, aš meldžiuosi, kad įsiklausytum į tylų Viešpaties balsą savyje. Jis bando atkreipti tavo dėmesį į Save. Kreipkis į Jį maldoje, kol dar ne per vėlu. Gali sakyti, kad tau nereikia Jėzaus, bet Jo reikia kiekvienam…