Silvija: Aš dirbau, kai Rėjus paskambino ir pasakė, kad jam reikia su manimi pasikalbėti. Iš jo balso pajutau, kad kažkas atsitiko.
Rėjus grįžo namo apie vidurnaktį girtas. Pasakė, kad darbe turėjo tarnybinį romaną su pavaldine ir dėl šito prarado darbą. Man atrodė, kad aš sapnuoju…. kad jis juokauja dėl savo neištikimybės.
Rėjus: Buvau sumišęs ir išdidus. Dievo mano mintyse nebuvo, mąsčiau tik apie save.
Augau kartu su 15 brolių ir seserų, gyvenome vargingai. Užsibrėžiau tikslą niekada daugiau taip negyventi, todėl daug ir rimtai dirbau vienai statybos reikmenų kompanijai. Pradėjęs paprastu darbuotoju, prieš atleidimą dėl tarnybinio romano su bendradarbe jau buvau tapęs vadovu.
Mūsų kompanijoje buvo taisyklė, kad vadovas automatiškai atleidžiamas, jei turi romaną su savo pavaldine, taigi žinojau, kad vieną dieną būsiu atleistas. Bet galvojau, kad negaliu kontroliuoti šių santykių.
2004 sausio mėnesį praradau darbą, bet ir toliau susitikinėjau su ta moterimi. Vasario 14, tais pačiais metais, Silvija paprašė, kad išeičiau.
Skyrybos
Silvija: Buvau namų šeimininkė, auginau vaikus. Už Rėjaus buvau ištekėjusi jau 18 metų. Tegalėjau galvoti apie vaikus – kaip aš juos išlaikysiu?
Žmonės skatino mane pirmą paduoti prašymą skyryboms, kalbėjo, kad taip man bus finansiškai saugiau. Taip aš ir padariau.
Rėjus: Pradžioje nusiminiau, bet toliau gėriau ir pradėjau pykti. Silvijai pasakiau: “Jei tai yra tai, ko tu nori, gerai, aš tai padarysiu.“
Prisimenu, kaip sutikau Silviją parduotuvėje ir pasakiau: “Gerai, dalinkimės per pusę – tu pasiimk savo pusę, aš – savo“. Tuo metu buvau pasiryžęs atsikratyti savo praeities. Silvijos. Mergaičių.
Žinau, kad Silvija iš tiesų nenorėjo skyrybų. Gyvenau bute, o ji kartais ateidavo manęs aplankyti , bet aš atstumdavau ją. Ji suprato, kad skyrybų aš nebijau.
Vėl gavau darbą, tikėjausi vėl tapti vadovu. Kitai moteriai sakydavau, kad turėčiau grįžti namo.
Bandžiau vėl gyventi kartu su Silvija, bet nepavyko. 2004 metų gruodžio 15 dieną mes išsiskyrėme.
Neužilgo įsikėliau pas tą kitą moterį. Neilgai trukus pradėjau pastebėti tas pačias problemas, kurias turėjau su Silvija – norą kontroliuoti, pavydą, santykių problemas. Buvęs tos moters vyras pradėjo kviesti ją sugrįžti.
Atsivertimas
Viskas gyvenime susimaišė. Grįžau į savo seną butą. Žinojau, kad kažkas yra ne taip. Nusipirkau Šventąjį Raštą, nes norėjau suprasti, kas vyksta. 2005 metais per Velykas maldoje priėmiau Kristų kaip savo Viešpatį, pradėjau klausytis krikščioniškų laidų.
Silvija: Aš irgi klausiausi krikščioniškų laidų ir įsitraukiau į bažnyčios veiklą. 2006 metais gruodžio mėnesį mano gyvenimas pradėjo keistis. Išvykau į krikščionių moterų pasibuvimą ir įtikėjau Kristų.
Rėjus: Per radiją išgirdau kvietimą į krikščionišką išvyką savaitgaliui, paklausiau Silvijos, ar ji ketina važiuoti. Abu žinojome, kad po jos bus aišku, ar mes galėsime būti kartu.
Silvija: Nors Rėjus gyveno bute, o aš name, kartu nuvykome į tą konferenciją.
Rėjus: Klausėmės kalbėtojų. Oho! Ar santuoka turi būti tokia? Aš augau visiškai kitokioje šeimoje. Tai, ką girdėjau, buvo nauja ir patiko man.
Vienos sesijos metu buvome pakviesti pasidalinti į grupes. Savo grupėje kartu su Silvija papasakojome savo istoriją ir kad esame išsiskyrę. Vienas jaunas vyras davė man krikščionio, konsultuojančio panašiose situacijose, vizitinę kortelę. Įsidėjau kortelę į kišenę.
Vyras, kuris dirba Šeimos Gyvenimo organizacijoje priėjo prie manęs ir Silvijos. Pasisveikinęs uždavė keletą klausimų. Aš atsivėriau jam, papasakojau, kad buvau įsivėlęs į paleistuvystę. Prisimenu, kaip verkiau, o jis apkabino mane ir pasakė: „Viskas bus gerai, Rėjau. Aš irgi buvau šitaip pasielgęs.“ Tai padėjo man suvokti, jog nesu vienintelis toks.
Silvija: Konferencijos metu supratau, kad niekada mūsų santuokoje Dievas nebuvo svarbiausias. Mūsų santuoka buvo visai nepanaši į tokią, kokią ją planavo Dievas. Niekada nebuvo taip – Dievas svarbiausias, o tik tada Rėjus, aš ir vaikai.
Santuoka dar kartą
Rėjus: Praėjus keliems mėnesiams po konferencijos kartu su Silvija nutarėme apsilankyti pas krikščionį konsultantą. Ėjome ten, nes nejaučiau, kad Silvija negali mane suprasti. Tų susitikimų metu galėjome su Silvija kalbėti apie tai, kas buvo blogai ir nebūti teisiami. Po kelių susitikimų supratau, kad norėčiau ir galėčiau vėl susituokti su Silvija.
Taip ir įvyko.