Viešpatie Kristau, gimęs šioje žemėje ir atnešęs į ją džiaugsmą ir išganymą, apsigyvenk kiekvieno mūsų širdyje. Padėk, kad mūsų širdys taptų kuklia prakartėle, kur Tu galėsi apsigyventi, nes kur pasididžiavimas ir puikybė, ten nėra vietos Tau.
Tu pasakei: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuos. Kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ (Apreiškimo Jonui 3, 20). Atidarome savo širdis ir įsileidžiame Tave, Jėzau. Būki mūsų Ramintojas, Globėjas ir Gelbėtojas, suteik mums stiprybės, meilės ir tikėjimo.
Pažvelk į tuos, kurie dar tavęs nepažįsta. Padėk mums tapti tokiais, kokiais nori mus matyti, kad galėtumėm būti Dangiškojo Tėvo šeima ir branginti mums išlietą Jėzaus Kristaus meilę.
Žengdami per naują laiko slenkstį, susimąstykime apie tai, ką per šiuos metus nuveikėme dėl savo artimo. Kiek ištarėme šiltų žodžių, kažkam pakėlusių dvasią ar parėmusių viltį. Kiek išdalinome atjautos ir gerumo. Kiek priartėjome prie Dievo.
Kartu dėkojame už visus, kurie buvo šalia ir dalinosi viskuo: kantriai ir nereikalaudami nieko atgal.
Meldžiame Tave, Viešpatie, kad ši brolybės ir meilės vakarienė skatintų mus visada gyventi taikoje, tarpusavio supratime ir atlaidume.
Palaimink, Dieve, šias Kūčių stalo gerybes, kuriomis dalinsimės šį šventą vakarą Tavo dosnumo dėka. Per Kristų mūsų Viešpatį, amen.
Kūčios – tradicinė Kalėdų išvakarių vakarienė, valgoma gruodžio 24 d. vakare. Lietuvoje Kūčios dažnai yra net svarbesnės, nei Kalėdos.
Tai šeimos laikas. Per Kūčias lietuviai laikosi daugelio tradicijų, nors dažnai šeimai jos tapo tiesiog vakariene su šeimos nariais, giminaičiais bei artimais draugais, o pagrindinė šventė švenčiama jau Kalėdų dieną. Kūčios yra paskutinė Advento diena, todėl ypatinga. Kūčios pradeda Kalėdinį laikotarpį, kuris trunka iki sausio 6 d. – Epifanijos.
Kūčių vakarienės metu meldžiamasi. Čia pateikta viena iš galimų Kūčių maldos intencijų.