Šv. Velykų 2027 m. data ir jos skaičiavimas

Velykos 2027 m. bus kovo 28 d. (sekmadienį). Antroji Velykų diena bus kovo 29 d. (pirmadienį), tai nedarbo dienos Lietuvoje. Stačiatikių Velykos 2027 m. bus gegužės 2 d. Žydų Pascha (Pesach) prasidės balandžio 21 d. vakare.

Velykos (Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventė) būna sekmadieniais po pirmosios pilnaties, einančios po pavasario lygiadienių (tai taip vadinamoji Paschos pilnatis)[1]. Tačiau Velykų datos nustatymui naudojami ne astronominiai lygiadieniai ir ne astronominės pilnatys. Velykų datos skaičiavimui „lygiadienio“ data buvo pasirinkta kovo 21 diena, o „pilnaties“ diena  – „bažnytinio mėnesio“ 14 diena (dar vadinama „bažnytine pilnatimi“, kurios data nustatoma iš lentelių). Šie „bažnytiniai mėnesiai“ gaunami 19-os metų periodą padalijus į 235 periodus po 30 ir 29 dienas[2].

Velykų datos paskyrimo istorija

Įdomu tai, kad iki pirmojo Nikėjos Visuotinio Bažnyčios susirinkimo 325 metais įvairių regionų bažnyčios Velykas šventė skirtingomis dienomis ir  nebūtinai sekmadienį. Nikėjos susirinkimas nutarė, jog Velykos bus sekmadienį, nors datos skaičiavime ir toliau nebuvo vieningo metodo iki pat 532 metų, kuomet Velykų datos skaičiavimui buvo priimta naudoti Dionisijaus Nuolankiojo (Dionysius Exiguus) sukurtas lenteles. Vėliau jas truputį patobulino Kristupas Klavijus (Christophorus Clavius), ir jo pakeistos lentelės nuo 1583 metų iki šiol yra Velykų datos skaičiavimo autoritetas. Skaičiuojant Velykų datą išsiskyrė rytų ir vakarų bažnyčių tradicijos. Romos katalikų bažnyčia (o dabar ir protestantai) nuo 1583 metų šia „lygiadienio“ data laikė kovo 21 d. pagal modernųjį Grigaliaus kalendorių, tuo tarpu rytų stačiatikių bažnyčia ir toliau skaičiuoja nuo kovo 21 d. pagal senąjį Julijaus kalendorių, t.y. 13 dienų vėliau (kovo 21 d. pagal Julijaus kalendorių yra balandžio 3 d. pagal mūsų kalendorių). Todėl stačiatikių Velykos būna tą pačią dieną arba 1, 4 ar 5 savaitėmis vėliau.

Velykų datos apskaičiavimas

Laikui bėgant Velykų datos skaičiavimui buvo siekiama surasti paprastesnį metodą. Tačiau šios datos keičiasi daug sudėtingiau, nei kad tai būtų galima išreikšti paprasta formule. Todėl vietoj formulių (remiantis Kristupo Klavijaus lentelėmis) buvo kuriami įvairūs Velykų datos skaičiavimo algoritmai (algoritmas – tai tam tikra veiksmų seka, kurią reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą rezultatą), kurių seniausias (1800 m.) žinomas yra vokiečių matematiko Karlo Gauso (Carl Friedrich Gauß) Velykų datos algoritmas. Algoritmą užrašius kompiuterio programavimo kalba, jį galima panaudoti kompiuteriniame skaičiavime. Vienas iš algoritmų pavyzdžių gali būti Ian Taylor[3] Velykų datos skaičiavimo pagal vakarietiškąjį Grigaliaus kalendorių algoritmas. Jo išraiška programavimo kalba „Python“ gali būti ir tokia:

Velykų kalendorius

Naudojant šį algoritmą gaunamos tokios Velykų datos ateinantiems metams:

Su šiuo algoritmu paskaičiuotos Velykų datos pilnai sutampa su kitur skelbiamomis Velykų datomis[4]. 2027 metais Velykos bus kovo 28 d. Švęskime šią šventę taip, kad ji iš tiesų garbintų Jėzų Kristų, nes Jis yra šios šventės priežastis! Jėzus Kristus mirė ir Velykų rytmetį prisikėlė tam, kad ir tu turėtum amžiną gyvenimą su Juo – prašyk to Jo maldoje.

Kodėl Velykos tokios svarbios? Skaityk „Tikroji Velykų prasmė“ ir „Kristaus prisikėlimas: vienas geriausiai patvirtintų istorijos faktų“. Nori daugiau sužinoti apie Jėzų? Pradėk nemokamą kursą „Kodėl Jėzus?“